(0)
Prieš keletą savaičių pianistas iš Lietuvos Jurgis Aleknavičius turėjo unikalią galimybę koncertuoti Kinijoje. Kartu su kolega iš N. Rimskio Korsakovo konservatorijos, smuikininku Wang Kai Ping pasirodęs muzikas buvo sužavėtas ne tik tradiciniu kinų svetingumu, dar nematytu koncertinės salės dydžiu, žiūrovų gausa, bet ir vietinėmis muzikinėmis tradicijomis.
Bene didžiausią įspūdį, šiuo metu vienoje geriausių pasaulio konservatorijų studijuojančiam vaikinui, paliko požiūrio į klasikinę muziką kontrastai. Kinijoje šio stiliaus muzika priskiriama vakarietiškai kultūrai, kuri, dėl šalies uždarumo ir istorinių tradicijų, ten laikoma svetima. Tai tėra vienas iš daugelio būdų praleisti laisvalaikį, taip pat kaip nueiti į kiną, karaoke ar kavinę. Todėl ir žiūrovai ateina visai kitaip nusiteikę: „Atmosfera klasikinės muzikos koncerte ten tokia, kaip mūsų kino teatre: žmonės vilki kasdieniais rūbais, kai kas netgi sportiniais kostiumais, o dar kiti apskritai viso koncerto metu sėdi su striukėmis” – sakė Jurgis, pratęs prie visiškai kitokio klasikinės muzikos klausytojų elgesio Europoje bei Rusijoje.
Tačiau absoliučiai priešingai žiūrima į liaudies muziką: ji dėstoma visose mokyklose ir universitetuose, vaikai jos mokomi nuo pat mažų dienų tad kiekvienas šalies gyventojas, yra lyg specialistas ir ją labai vertina. Rodos, bet kuris Kinijos gyventojas galėtų nepaprastai profesionaliai atlikti liaudies kūrinį jų tradiciniu instrumentu. Apskritai, pasak Jurgio, susidaro įspūdis, kad europietiškos klasikinės muzikos Kinijoje pradedama mokyti labai vėlai, ypatingai mažesniuose rajonuose, kurie Kinijos mastais gali apimti ir 4-5 milijonus gyventojų, ilgai mokoma tik tradicinės liaudies muzikos. Todėl nenuostabu, kad netgi pasitaiko atvejų, kai šios šalies aukštųjų muzikos mokyklų profesoriai nėra susipažinę su gana gerai žinomais vakarų kompozitorių opusais. Svarbiausia vertybe čia laikoma liaudies muzika.
„Todėl ir mes, organizatorių paskatinti, įtraukėme pora liaudies kūrinių į savo programą” – sakė Jurgis, -“vos pradėję juos groti pajutome, kad žiūrovams tai labai patinka” – tvirtino pianistas, papildęs, kad, pagal kinų tradicijas, atlikti jų liaudies kūrinį buvo ne tik žiūrovų linksminimas, bet ir didelės pagarbos gestas.
Tiesa, pasiruošti atlikti tradicinį Kinų liaudies kūrinį nebuvo taip lengva, kaip gali pasirodyti: „Pasirinkome populiarią tradicinę melodiją, kurią tobulai žino kiekvienas – visi iki vieno yra jos mokomi dar mokykloje ir net namų, kuriuose gyvenome, šeimininkas man patarinėjo, kaip teisingiau ją būtų galima atlikti” – pasakojo Jurgis. Pasak pianisto, vakariečiui atlikti Kinijos liaudies muziką neįsigilinus į jų kultūrą, yra gana sunku. „Kita vertus, nežinau kaip būtų, jei atvažiuotų kinas ir bandytų atlikti tradicinę lietuvišką muziką” – juokėsi Jurgis, atskleidęs, kad iš tiesų turi planų su kolega smuikininku Wang Kai Ping pasirodyti ir Lietuvoje. „Tik gal Čiurlionį aš solo atliksiu” – juokėsi rytų muzikos ypatumus iš arti pažinęs pianistas, papildęs, kad šiuo metu, visgi, visos mintys yra nukreiptos į ateinančius solinius pasirodymus Lietuvoje. Artimiausias Jurgio Aleknavičiaus koncertas numatomas jau šį šeštadienį, šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.
Jurgis Aleknavičius – Franz Liszt, Spanish Rhapsody:
http://www.youtube.com/watch?v=lxk59jbaTNs
Bene didžiausią įspūdį, šiuo metu vienoje geriausių pasaulio konservatorijų studijuojančiam vaikinui, paliko požiūrio į klasikinę muziką kontrastai. Kinijoje šio stiliaus muzika priskiriama vakarietiškai kultūrai, kuri, dėl šalies uždarumo ir istorinių tradicijų, ten laikoma svetima. Tai tėra vienas iš daugelio būdų praleisti laisvalaikį, taip pat kaip nueiti į kiną, karaoke ar kavinę. Todėl ir žiūrovai ateina visai kitaip nusiteikę: „Atmosfera klasikinės muzikos koncerte ten tokia, kaip mūsų kino teatre: žmonės vilki kasdieniais rūbais, kai kas netgi sportiniais kostiumais, o dar kiti apskritai viso koncerto metu sėdi su striukėmis” – sakė Jurgis, pratęs prie visiškai kitokio klasikinės muzikos klausytojų elgesio Europoje bei Rusijoje.
Tačiau absoliučiai priešingai žiūrima į liaudies muziką: ji dėstoma visose mokyklose ir universitetuose, vaikai jos mokomi nuo pat mažų dienų tad kiekvienas šalies gyventojas, yra lyg specialistas ir ją labai vertina. Rodos, bet kuris Kinijos gyventojas galėtų nepaprastai profesionaliai atlikti liaudies kūrinį jų tradiciniu instrumentu. Apskritai, pasak Jurgio, susidaro įspūdis, kad europietiškos klasikinės muzikos Kinijoje pradedama mokyti labai vėlai, ypatingai mažesniuose rajonuose, kurie Kinijos mastais gali apimti ir 4-5 milijonus gyventojų, ilgai mokoma tik tradicinės liaudies muzikos. Todėl nenuostabu, kad netgi pasitaiko atvejų, kai šios šalies aukštųjų muzikos mokyklų profesoriai nėra susipažinę su gana gerai žinomais vakarų kompozitorių opusais. Svarbiausia vertybe čia laikoma liaudies muzika.
„Todėl ir mes, organizatorių paskatinti, įtraukėme pora liaudies kūrinių į savo programą” – sakė Jurgis, -“vos pradėję juos groti pajutome, kad žiūrovams tai labai patinka” – tvirtino pianistas, papildęs, kad, pagal kinų tradicijas, atlikti jų liaudies kūrinį buvo ne tik žiūrovų linksminimas, bet ir didelės pagarbos gestas.
Tiesa, pasiruošti atlikti tradicinį Kinų liaudies kūrinį nebuvo taip lengva, kaip gali pasirodyti: „Pasirinkome populiarią tradicinę melodiją, kurią tobulai žino kiekvienas – visi iki vieno yra jos mokomi dar mokykloje ir net namų, kuriuose gyvenome, šeimininkas man patarinėjo, kaip teisingiau ją būtų galima atlikti” – pasakojo Jurgis. Pasak pianisto, vakariečiui atlikti Kinijos liaudies muziką neįsigilinus į jų kultūrą, yra gana sunku. „Kita vertus, nežinau kaip būtų, jei atvažiuotų kinas ir bandytų atlikti tradicinę lietuvišką muziką” – juokėsi Jurgis, atskleidęs, kad iš tiesų turi planų su kolega smuikininku Wang Kai Ping pasirodyti ir Lietuvoje. „Tik gal Čiurlionį aš solo atliksiu” – juokėsi rytų muzikos ypatumus iš arti pažinęs pianistas, papildęs, kad šiuo metu, visgi, visos mintys yra nukreiptos į ateinančius solinius pasirodymus Lietuvoje. Artimiausias Jurgio Aleknavičiaus koncertas numatomas jau šį šeštadienį, šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.
Jurgis Aleknavičius – Franz Liszt, Spanish Rhapsody:
http://www.youtube.com/watch?v=lxk59jbaTNs
